Nuotraukos, kurios lieka su tavimi, ne visada būna pačios tobuliausios. 
Tai tos, dėl kurių sustoji. Prisimeni. Pajunti.
Žmogus, kurio ilgiesi.
Vieta, į kurią nebegali sugrįžti. 
Tavo paties versija, kurios jau nebėra.
Tobulų nuotraukų yra visur. Tos, kurios kažką reiškia, yra retos. 

- Herzawg


Labas, aš Santa. Smagu, kad užsukai!

Prieš išsitraukdama fotoaparatą, pirmiausia noriu susipažinti su jumis. Ir tai prasideda dar gerokai prieš mūsų susitikimą — nuo pokalbių, klausimų, idėjų ir bandymo suprasti, ko iš tiesų norite. Kartu ieškome tinkamiausios vietos, laiko, nuotaikos, o kartais tiesiog išsikalbame ir išsigryniname tai, kas iš pradžių atrodo visai neaišku. Man svarbu, kad į fotosesiją ateitumėte ne tik žinodami, kur ir kada susitinkame, bet ir jausdami, kad viskuo jau pasirūpinta.

O kai susitinkame, noriu pajusti, kokie jūs esate kartu. Jei šalia bėgioja mažas smalsuolis — pirmiausia susipažinsiu su juo. Nes tikiu, kad gražiausios nuotraukos prasideda ne nuo pirmo kadro. Jos prasideda nuo jausmo, kad priešais jus — ne fotografas, o žmogus, kuriuo galite pasitikėti.

Fotografija mano gyvenime atsirado dar vaikystėje, kai seneliai padovanojo pirmąjį fotoaparatą. O gal ji buvo manyje dar anksčiau — meilę fotografuoti paveldėjau iš senelio. Kartu vartydavome senus albumus, o jis su pasididžiavimu vis parodydavo vieną ar kitą nuotrauką ir sakydavo: “Šitą fotografavau aš. Ir pats išryškinau.” Tuomet dar nežinojau, kad kažkada stovėsiu šalia žmonių vienomis gražiausių jų gyvenimo dienų, saugodama ne tik jų prisiminimus, bet ir jausmą, kurį jie norės prisiminti vėl ir vėl.

Kiekvieną kartą fotografuodama klausiu savęs — ką noriu, kad žmogus pajustų, žiūrėdamas į šią nuotrauką? Nes tikiu, kad fotografija gali daugiau nei parodyti, kaip viskas atrodė. Ji gali priminti, kaip jautėsi.

Gal todėl aš nefotografuoju vieno stiliaus. Aš fotografuoju tai, kas mane sujaudina. Ieškau šviesos — jos nuotaikos, šešėlių, netobulumo. Ieškau jausmo — to, tarsi iš filmo. Ieškau žmogaus — jo žvilgsnio, kūno linijų, judesio, tikrumo. Ieškau kompozicijos — erdvės, architektūros, detalių, netikėtų kampų, gylio, kvėpavimo. Jaučiu dienos atmosferą. Mano darbuose tikrai rasite ir fashion, editorial, fine art, ir candid dokumentikos. Man patinka ir tobula poza, ir nuoširdus juokas. Ir tyla, ir judesys. Ir spalva, ir juoda bei balta. Man nereikia pasirinkti vieno. Mano stilius nėra vienas preset’as, spalva ar poza. Mano stilius — tai, kaip aš matau. Todėl nebandau fotografuoti taip, kaip reikia. Fotografuoju taip, kaip jaučiu.

Ieškau ne tobulumo. Ieškau to KAŽKO. 


  Jeigu ir jus žavi tie kadrai, leidžiantys bent trumpam sugrįžti į tą nostalgišką jausmą, džiaugsiuosi susipažinti